vėl apie rytinį įvykį rašau naktį, bet gal niekas nesupyks - gi visą dieną skiriu tik darbui, jokių ten blog‘ų, one‘ų ar cha‘ų.
Žodžiu šįryt su avele sutarėm ateit anksčiau į darbą. Nors labai snigo, jos “Tai kaip čia dabar, gi tarėmės…” paveikė mane ir nepavedžiau - nuėjau į parduotuvę, ir nuo ten, pasišnekučiuodami, atkulniavom ofisan. 
Jau atpėdinus (beveik) prie durų mudu (rududu) abudu šokiravo kokio tai drąsaus piliečio poelgis. Tiesiai prieš ofiso langus žibėjo kažkieno kemperis. Kitoj gatvės pusėj jau seniai šaknis įleidęs žaliasis kemperis su įniršiu stebėjo konkurentą, bet gi jis tik kemperis, neprimuš už įsiveržimą į svetimą teritoriją. Avis nebūtų avis, jei nesiimtų ginti žaliojo mažylio garbės - puolė jin konkurentą visom kojom, rankom ir kanopom:



Na gerai, tik papozavo ji. Liepiau daužt lempą, bet avelė taiki, tik ratą kepštelėjo. Iš mini fotosesijos labiausiai patiko štai ši nuotrauka:



Vien pažiūrėjus girdisi: “mee-e-e” :) Na gerai, čia ji šaukė “neee”. O gal ”kąąą”… Neatsimenu.
Po viso šito švelnioji avelė paguodė 15min namą ant ratų, apkabino, paglostė ir patarė nesiparint - neva daugiau “tas kitas” čia nesirodys.

Rodyk draugams